Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus)
Viena populiariausių valgomųjų grybų rūšių – švelnaus skonio, maistinga ir kupina biologiškai aktyvių medžiagų.

Kas yra gluosninė kreivabudė?
Gluosninė kreivabudė – plačiai auginama kreivabudžių grupės atstovė. Virtuvėje vertinama dėl malonaus, švelniai riešutinio skonio ir „mėsingos“ tekstūros. Auga kekėmis ant negyvos ar silpstančios lapuočių medienos (dažnai gluosnių), o auginimui tinka įvairūs substratai – nuo rąstų iki pasterizuotų šiaudų ar pjuvenų.
Kaip atpažinti?
- Kepurėlė kriauklės/ausies formos, 4–15 cm, nuo šviesiai pilkos iki rusvai pilkos.
- Trama standi, maloniai kvepia grybais; jauni egzemplioriai – sultingi.
- Lakšteliai nubėgantys per kotą, balti iki kreminiai.
- Auga kekėmis ant lapuočių medienos – ypač gluosnių, uosių, beržų.
Maistinė vertė ir veikliosios medžiagos
Gluosninės kreivabudės pasižymi žemu kaloringumu ir geru maistinių medžiagų profiliu:
- Baltymai (~3–4 g/100 g žalių) su visomis esminėmis aminorūgštimis.
- Skaidulos (β‑gliukanai ir chitinas) – sotumui ir žarnynui.
- Vitaminai B (ypač niacinas B3, riboflavinas B2, pantoteno rūgštis B5).
- Mineralai (kalis, fosforas, varis, selenas).
- Ergosterolis (provitaminas D2) – kiekis didėja veikiant UV/saulės šviesai.
- Bioaktyvūs junginiai: β‑gliukanai (imunomoduliacinis potencialas), eritadeninas ir natūralūs statinai (pvz., lovastatino pirmtakai) – siejami su cholesterolio mažinimu laboratoriniuose ir klinikiniuose tyrimuose.
Pastaba: tikslios vertės priklauso nuo auginimo sąlygų ir brandos. Trumpas termiškas apdorojimas pagerina tekstūrą ir kai kurių medžiagų pasisavinimą.
Rodiklis | Kiekis |
---|---|
Energija | ~30–40 kcal |
Baltymai | ~3–4 g |
Angliavandeniai | ~5–7 g |
Skaidulos | ~2–3 g |
Riebalai | <1 g |
Galimos naudos sveikatai
- Cholesterolio kontrolė: tyrimuose nustatyta, kad tam tikri kreivabudžių junginiai gali padėti mažinti MTL cholesterolį.
- Imuninės sistemos palaikymas: β‑gliukanai prisideda prie normalaus imuninės sistemos aktyvumo.
- Antioksidacinis potencialas: ergotioninas, polifenoliai ir kiti junginiai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus.
- Metabolinė gerovė: mažai kalorijų, daug skaidulų – tinkamas pasirinkimas subalansuotai mitybai.
Atsakomybės ribojimas: informacija skirta švietimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei vartojate vaistus (ypač statinus ar antikoaguliantus) ar turite alergijų, pasitarkite su specialistu.
Trumpai apie auginimą
- Substratas: šiaudai, pjuvenos (lapuočių), kietmedžio rąstai (pvz., gluosnis, beržas). Substratą būtina pasterizuoti/sterilizuoti (išskyrus rąstus).
- Temperatūra: daugelis P. ostreatus štamų dera ~10–20 °C, bet tiksliai priklauso nuo mėginio.
- Drėgmė ir ventiliacija: aukšta oro drėgmė (85–95 %) ir pakankamas CO₂ pasišalinimas formuoja gražias kepurėles.
- Šviesa: difuzinė (netiesioginė) – užtenka, kad „matytumėte“.
Trumpas receptas: keptos kreivabudės su česnaku ir petražolėmis
Jums reikės (2 porc.):
- 300 g gluosninių kreivabudžių (švariai nuvalytų, suplėšytų į stambesnius gabalus)
- 2 skiltelių česnako (smulkintų)
- 1–2 v. š. alyvuogių aliejaus arba 30 g sviesto
- Žiupsnelio druskos, pipirų
- Smulkintų petražolių, citrinos sulčių – pagal skonį
Gaminimas (10–12 min.):
- Įkaitinkite keptuvę ant vidutinės–didelės ugnies, dėkite aliejų/sviestą.
- Suberkite kreivabudes į vieną sluoksnį ir nekrapštykite 2–3 min., kad apskrustų.
- Apverskite, sudėkite česnaką, pasūdykite, pagardinkite pipirais; kepkite dar ~3–4 min.
- Nuėmę nuo ugnies apšlakstykite citrina ir pabarstykite petražolėmis. Skanaus!
Nuotraukų galerija