Shiitake ant rąstų

Shiitake ir kitų panašių grybų auginimas ant rąstų. Nuo ko pradėti ir kaip pasiruošti? Viskas nuo A iki Ž

Šis straipsnis yra apie shiitake auginimą, tačiau gali būti pritaikytas ir kitiems panašiems grybams, kaip gluosninė kreivabudė, karališkas trimitas, enoki ar liūto karčiai, tik reikėtų pasirinkti šiek tiek skirtingą medieną. Daugiau apie medienas čia.

Taigi, nuo ko pradėti?

Pirma, reiktų nuspręsti, kiek rąstelių norite (arba reikia) turėti. Vienas rąstas per vieną derlių duoda nuo 200 g iki 500 g derliaus. Taip pat reiktų atsižvelgti ir į vietą, kiek galėsite jos skirti ir, ar ji tinkama.

Vieta. Mūsų tikslas išlaikyti rastą drėgną, taigi ir vieta turėtų būti be tiesioginės saulės ir ne vėjuota. Šiek tiek rytinės ar vakarinės saulės nieko labai blogo nepadarys, tačiau įdienojus jau turi būti pavėsis. Dažnai Lietuvoje pasitaiko sausros, vadinasi reikės rąstus vasarą drėkinti. Idealu būtų turėti laistymo sistemą, kurią esant poreikiui tiesiog įjungtumėte, o jums nereiktų laistytuvais nešioti vandens, nes tai gali tekti daryti kelis kart per dieną (aišku tik sausros periodu).

Kiek vietos užims? Rąsteliai dažniausiai daromi 1 metro ilgio, apie 10-20 cm storio. Pirmiausia kol plinta grybiena rąstelius krauname šulinukais, galima sudėti tankiau t. y. vienoje eilėje 4-6 rąstelius (priklausomai nuo storio) ir kiekvieną aukštą kraunant skersai apatiniam. Maždaug kaip nuotraukoje.

Taigi vienas šulinukas bus 1m2. Aukštis priklauso nuo vietos. Kuo auksčiau nuo žemės, tuo mažiau drėgmės gaus nuo jos, ir tuo labiau bus džiovinamas vėjo. Dėl to rekomenduojama nedaryti aukštesnių nei 3 rąstų šulinuko. Taigi viename kvadratiniame metre galime laikyti 12-18 rąstų, o jei vieta spaudžia galime ir daugiau. Kai grybiena rąsteliuose išplis po 6-12 mėn., tokie šulinukai jau bus per tankūs, todėl juos reikės retinti dedant į vieną eilę po 2-3 arba statant juos eglute kaip nuotraukoje. Tai daroma tam, kad grybai turėtų erdvės augti.

Mediena. Nusprendus, kiek rąstų norite, nusimačius tinkamą vietą jau galite pradėti rąstų ruošimą. Tinkamiausias shiitake grybams yra ąžuolas, tačiau jo sunkiau gauti. Populiariausias Lietuvoje yra beržas, nes jo turim tikrai daug ir jis nebrangus (jei savo miškelio neturite, galite ieškoti skelbimuose, kas ruošia malkas Jūsų rajone ir dažnas kuris ruošia, leis atvykti nusipirkti ir nesupjautos medienos. Vietinės girininkijos taip pat gali pagelbėti, galite pabandyti susisiekti su +370 677 23344 arba norbvile@gmail.com jie ruošia rąstelius). Kitiems grybams medienos pasirinkimus rasite čia. Storis standartinis apie 15 cm, tačiau mes naudojam nuo 10 iki 20 cm storio. Jei turite storesnius, nieko tokio, tiesiog darykite trumpesnius, kad vienas žmogus galėtų pakelti.

Kada pjauname? Idealiausias laikas metuose pjauti rąstus yra pasibaigus didžiausiems žiemos šalčiams, artėjant pavasariui. Kadangi tai priklauso ne nuo kalendoriaus, žiūrime prognozes ir stebim gamtą (kaip pasirodo sula, pats tas laikas). Dažniausiai Lietuvoje tai būna kovo mėn. Pjauti medžius tinkamas laikas iki kol sprogsta lapeliai, po to jau medis visas pastangas ir energiją nukreipia į šakas ir lapų auginimą, tad lieka mažiau maistinių medžiagų kamiene. Ar grybai neaugs medieną nupjovus vasarą? Augs, tačiau derlius bus šiek tiek mažesnis, nei ant medienos pjautos ankstyvą pavasarį. Ar galima pjauti žiemą? Tikrai taip, bet rąstai būna šiek tiek sausesni ypač per šalčius, mat medis drėgmę suleidžia į šaknis. Kitas pavojus, jei nupjausite rudenį ar ankstyvą žiemą, o sodinimas bus tik pavasarį, padidėja tikimybė, kad mediena pasigaus kokį kitą grybą.

Tinkamas laikas ruošti medieną grybų auginimui
Tinkamas laikas ruošti medieną grybų auginimui

Ruošiam rąstus. Nupjovus medį, susipjaunam jį rąsteliais po metrą. Šiame etape labai svarbu kuo skubiau susivežti rąstus į sodinimo vietą, nes palikus miške galime prisigaudyti kitų grybų sporų. Rąstelius iki apkrėtimo geriausia laikyti taip pat, kaip laikysime jau pasėjus ant jų grybieną. Jei paliksite tiesiog krūvoje, jie gaus mažai šviežio oro, pavasarį gaus drėgmės, o tada gali pradėti pelyti. Daugiau daryti nieko nereikia, ramiai laukiam sodinimo. Jei pjaunate tinkamu sodinti metu, NEGALIMA iškart nupjovus sėti grybienos! Medis gaminasi antigrybelines medžiagas, taigi mažiausiai reikia palaukti 3 dienas, geriau bent savaitę, o idealiu variantu 2 sav. Ar galim sėti į senus rąstus? Jei rąstas senesnis nei 2 mėn. nerekomenduotina. Nes A. Ten jau gali gyventi koks nors kitas grybas, nors jo ir nesimato ir jis nebūtinai bus skanus 😊 B. Jis jau gali būti pradžiuvęs, taigi mažinam sėkmės tikimybę sėkmingai užsiauginti grybų.

Grybiena ir jos rūšys. Rąstai paruošti, turim laiko užsisakyti grybieną (jei to dar nepadarėte, tai paskubėkite). Grybiena užsakoma atsižvelgiant į rąstelių kiekį. Kaištelių pliusai: dirbti su jais paprasčiau, nes nereikia spec. įrankių; didesnis pasirinkimas kaištelių pakuočių su skirtingais kiekiais (nuo 30 vnt. 1 rąstui);  kaištelių minusai: tokia grybiena yra gerokai brangesnė, dvigubai ar net daugiau nei pjuvenos. Pjuvenų  pliusai: dvigubai pigiau nei kaišteliai, darbas turint visus įrankius vyksta gerokai greičiau; Pjuvenų minusai: standartinė pakuotė yra 4 litrai t.y. nemažiau nei 15 rąstų; taip pat reikia specialių įrankių: švirkštas grybienai į rąstus inokuliuoti (nuomokitės ir kaina nesikandžios); specialus gražtas nėra būtinas, tačiau keliais kartais pagreitina darbą; adapteris kampiniam šlifuokliui taip pat nėra būtinas, bet daro stebuklus (taip pat yra nuoma). Šiek tiek matematikos. Norim pasidaryti 200 rąstelių. Kaišteliai: Mums reikės apie 8000 kaištelių (po 40 į rąstą) kaina apie 680 eur, vaškas 6 kg apie 60 eur na ir teptukas 2 eur. Viso 742 eur. Pjuvenos: Reikės apie 10 maišų grybienos ant pjuvenų kaina 220 eur, vaškas 6kg apie 60 eur,  įrankis 45, ir komplektas kampiniam šlifuokliui 43 ir teptukas 2 viso 370 eur. Taigi net ir perkant  visus įrankius nemaža ekonomija.

O tai kiek man jos reikia? Kaišteliais paskaičiuoti  kiekį  yra nesunku, vienam rąsteliui nuo 30 iki 50 kaištelių priklausomai nuo rąsto storio. Pakuotės būna 30-500-1000 vnt. Dėl pjuvenų jau šiek tiek sudėtingiau. Vienos pakuotės pakanka nuo 15 iki 25 rąstų, priklausomai nuo rąsto storio bei sodintojo stropumo. 😊 Daugiau apie tai Sodinimo skyriuje.

O vaško? Vaško dažniausiai skaičiuojama apie 20-30g. vienam rąstui priklausomai nuo kamieno storio. O bičių tinka? Tinka, tinka ir parafinas, tik su juo problema, kad yra daug rušių ir kai kurie labai trapūs, todėl greitai nubyra, Reikia testuotis. Mūsų tikslas, kad vaškas išsilaikytų bent mėnesį, kol grybiena įsitvirtins į rąstą.

O kur laikyti? Grybiena nori gyventi, o mes kol kas nenorim, kad ji pradėtų labai įsisiautėti, taigi turim pristabyti jos plitimo procesus. Tai paprasčiausia padaryti laikant grybieną šaldytuve t.y. +2 +6 C temperatūroje. Ar grybiena numirs, jei laikysiu kambario temperatūroje? Ne nenumirs, tačiau ji nori augti, o temperatūra tinkama, taigi gali pradėti dygti. 😊 Tai nieko blogo, tačiau ilgą laiką grybienai vis  bandant augti maiše, ji gali pradėti gesti. Žodžiu, jei savaitėlę pabus šiltesnėje aplinkoje nieko nenutiks, bet reiktų stengtis laikyti kuo artimesnėje temperatūroje +5 C. Pavojinga yra tik daugiau nei +25 C temperatūra. Geriausia užsirezervuoti grybieną, kad ją Jums pristatytų, kai bus tinkamas metas sodinti, tai išvengsite problemų su sandėliavimu. 😊

Sodinam ar dar ne? Pagaliau pavasaris, paukščiukai čiulba, nes temperatūra jau nebekrenta žemiau +5 C. Dažniausiai tai pas mus balandis. Ar galim sėti anksčiau? Galima, tačiau grybiena neplinta žemėsnėje nei +5 C temperatūroje, taigi jei naktį 0 C, o dieną vos pakyla iki +5 C, tai praktiškai niekas nevyks, o pavojus, kad grybiena pradžius neišplitus, ar kokie gyvūnėliai norės ja pasivaišinti (grybienai neišplitus), padidėja.

Ką? Plaunam rąstus? Tai nėra būtina procedūra, tačiau kaip bebūtų rąstai jau šiek tiek pagulėjo, o ir ant gyvo medžio galėjo, kokių nors sporų nukristi. Taigi idealiu variantu imam vonelę, įpilam „feirio“ ar muilo, merkiam rąstą ir pabrūžinam su šepetėliu, nuskalaujam ir rąstas kaip naujas. Supaprastintas variantas: apipilam rąstų krūvą muiluotu vandeniu ir po kelių minučių nuskalaujam švariu vandeniu, dar geriau kokiu „kercheriu“ nupurkšti. Ar būtina? Tikrai ne, tiesiog mūsų darbas, kuo labiau sumažinti užkrato tikimybę, o tai yra viena iš priemonių.

Pagaliau sodinam! Dar ne, nesodinam, o tik ruošiam vietą darbui. Jei ruošiam kelis rąstus, tai perdaug galvos nesukam. dirbam kuo papraščiau, kad ir ant žemės, tačiau jei darom daugiau, tuomet verta pagalvoti apie patogią darbo vietą. Patogiausia dirbti taip, kad rąstas būtų liemens aukštyje. Kadangi skyles darysime iš visų rąsto pusių, tai jį reikės vartyti. Puikiai pagelbės baldiniai ratukai primontuoti ant stalo, ar ant sukrautų palečių. Elektriniai įrankiai visad veiks stabiliau nei akumuliatoriniai, ypač jei dirbate su kampiniu šlifuokliu. Vaškuosim, taigi kažkaip reikės išsilydyti vašką. Paprasčiausias būdas jį išlydyti yra naudojant elektrinę viryklę, ant kurios statome nereikalingą prikaistuvį, į jį statome du tuščius stiklainius (kuriuose bus vaškas), o į puodą įpilame vandens (jis kaip buferinė zona palaikys temperatūrą ir ją geriau perduos stiklainiams). O kam tie du stiklainiai? Juose įpilsite vaško granules ir jas taip lydisite. Kai iš vieno stiklainio naudosite skystą vašką, tuo pat metu jau kitame stiklainyje tirpdysite kitą vaško porciją. Galima naudoti kelionines dujines virykles, tačiau jei šaltoka ar vėjuota, gali kilti sunkumų. Na, o jei norite romantikos, tai smagiausia kurti laužą ir tirpinti vašką katiliuke. 😊O tai kiek man tų darbo vietų reikia? Viskas priklauso nuo to, kiek rąstų planuojate daryti, kiek įrankių bei draugų, norinčių padėti turite. Jei įrankis vienas, tada patogiausia dirbti 3-4 žmonėms konvejeriu t.y. vienas gręžia skyles, antras sodina, trečias vaškuoja ir ketvirtas nešioja (jei dirbate su kampiniu šlifuokliu, tas kas daro skyles, galės dar ir nešiku dirbti, nes kitaip nosį krapštys).

Pagaliau dabar jau sėjam.  Sodinimas kaišteliais reikalingi įrankiai: drėlė, 6 mm grąžtelis geriausia su stabdžiu (jei nėra galima pasižymėti su lipnia juosta), plaktukas ir teptukas. Darbo eiga: pasimatuojam kaištelį (apie 3,5 cm) ir užmetus 1 mm tvirtiname stabdį arba pasižymime su lipnia juosta. Darom skylutes maždaug, kas 10-15 cm deimantiniu išdėstymu. t. y. darot eilę pradedant nuo krašto, pasukat rastą žemyn ir pradedat gręžti naują eilę jau tolėliau nuo krašto, maždaug per vidurį tarp aukščiau esančių skylių. DĖMESIO dirbant su kaišteliais labai svarbu gerai išsivalyti skylę, pabrūžinat kelis kartus, kad nieko neliktų, nes kitaip kaištelis nenorės lysti ir nuluš. Po to imate kaištelius ir sukalate su plaktuku į visas skyles. Tada imate standartinį dažymo teptuką, merkiate į vašką ir patepliojante ant visų kaištelių kad pasidengtų plėvele. Nešikas atlieką savo darbą ir sėja baigta.

Kaip gręžti skylutes rąste grybams grybų auginimui
Kaip gręžti skylutes rąste grybams grybų auginimui

Sėjam. Pjuvenos – reikalingi įrankiai: Drėlė, 12 mm gražtelis, įrankis grybienos įterpimui į skylę, teptukas, papildomi įrankiai palengvinantys gyvenimą: specialus grąžtas su adapteriu kampiniam šlifuokliui, na ir pati „bulgarkė“ (tada drėlės nebereikia). Darbo eiga: darom skylutes maždaug kas 10-15 cm deimantiniu išdėstimu. t. y. darote eilę pradedant nuo krašto, pasukate rastą žemyn ir pradedate naują eilę jau tolėliau nuo krašto, maždaug per vidurį tarp aukščiau esančių skylių. Grybieną susidedate į indą, kuriame būtų kietas dugnas. Su įrankiu smeigiame į grybieną kelis kart, kad švirkštas pritrauktų grybienos pakankamai kietai (truputi reikės jėgos) ir įspaudžiam į padarytas skyles. Vaškuotojas su teptuku pamakaluoja į skystą vašką ir užtepą ploną sluoksnį, kad pasidengtų visa grybiena. Nešikas daro savo darbą, sėja baigta.

Pala pala, o galima? Dažni klausimai: 1.  O tai galus vaškuoti? Galima. Pliusai: padeda apsaugoti rąstelius nuo užkrato per galus ir padeda išsaugoti drėgmę. Minusai: daug vaško išeigos, daug darbo ir jei mirkysite rąstelius, per galus vaškas trugdys pasisavinti drėgmei. Alternatyva: galuose padaryti po kelias papildomas skyles su įsodinta grybiena, taip paspartinsite rąstelių galų kolonizaciją ir grybiena pati apsigins nuo užpuolikų. O kai bus dalinai vaškuota, tai gerokai sumažins drėgmės netekimą. 2. O galima skyles padaryti vieną dieną, o kitą sukaišioti kaištelius? Ne, nes per tą dieną jau yra tikimybė, kad ten kažkas pateks, ko mes nepageidaujame. Geriausia iš karto viską daryti vienu metu. 3. O tai gal bent vaškavimą galima atidėti? Ne, nes grybiena be vaško pradės sparčiai džiūti.

Pabaigtuvės. Kraunam rąstus į jų gyvenimo vietą taip, kaip nurodytapradžioje. Atsidarote šaltą gėrimą, na arba šiltą, priklausomai nuo oro 😊Sėjos darbai baigti!

O kas toliau? Toliau kantriai laukiam ir prižiūrim. Jeigu sausa – reikia laistyti. Stebime žievę bei rąstų galus, jei pastarieji pradeda trūkinėti, o žievė atsilupinėja, tai reiškia, kad rąstas džiūsta. Yra drėgmės matuokliai, kurie gali padėti stebėti drėgmę. Pakankamai drėgnas rąstas yra, kai jame apie 40-50 proc. drėgmės, sausas 5-10 proc. Taigi stengiamės palaikyti kuo didesnę drėgmę. O tai kaip laistyti? Kaip minėjau geriausia yra laistymo sistema, kai reikia –  pajungiat ir rami galva. Jei labai sausa ir negalite dažnai nešioti vandenį, tuomet galite rąstų krūva apkloti kokiu nors apklotu, ar net kilimu, kuris gerai sugeria vandenį. Tokiu būdu vieną kart paliejus drėgmė laikysis ilgiau. Tačiau taip negalite laikyti užkloto ilgai, nes necirkuliuojant orui, gali pradėti veistis pelėsis. O jei atsiradna pelėsis? Geros naujienos, kad drėgmės tikrai užtenka, tačiau gauna nepakankamai ventiliacijos, taigi tarp rastų darome platesnes ertmes ir patraukiam visus uždangalus.

Kada grybai? Sudėtingas klausimas, nes daug kas priklauso nuo gamtos.Kokia bus drėgmė bei temperatūra. Jei norit šiemet paragauti grybų, tuomet štai jums keli patarimai: nedelskite su sodininimu, kuo anksčiau pasėsit esant tinkamai temperatūrai, tuo geriau. Grybai pradeda augti, tik kai grybiena pilnai išplinta rąste t.y. pilnai jį okupuoja. Kuo rąstas storesnis, tuo daugiau laiko užtruks, na ir kuo daugiau skylių padarysite, tuo greičiau išplis grybiena. Bet ar bus grybų? Labai tikėtina, kad jų paragausite, jei anksti pasėsite, tačiau pirmas derlius nebūna gausus.

Šalčio šokas. Kai grybiena jau yra pilnai išplitusi, galim dirbtinai sukurti sąlygas, kad grybiena pagalvotų, kad jau atėjo ruduo ir laikas grybukus auginti. Taigi mums reikia didelės drėgmės ir staigaus temperatūros kritimo. Tai paprasčiausia padaryti įmetus rąstą į šaltą (bent 10 laipsnių šaltesnį nei oras) vandenį 24-48 val. Japonų išmintis byloja, kad yra gerai su plaktuku kaukštelėtį per rąsto galą, kad imituotumėme medžio griuvimą. O tai kada mirkyti? jai pasėjate pavasarį tai tikėtina, kad rudenio plonesniuose rąsteliuose jau bus grybiena išplitusi, tačiau rudenį sąlygos ir taip tinkamos grybams augti, todėl mirkyti nereikia. planuojamės mirkymą jau kitiems metams. Ką daryti jei nėra prūdo? Galima pasidaryti baseiniuką iš tų pačių rąstų ar palečių, tiesiog sukraunte iš šonų, kad liktų pakankamai didelė, tuščia erdvė per vidurį, ir įtiesiate storesnę plėvelę. Bet visi netilps! Ar Jums tikrai būtina, kad visi rąstai vienu metu duotu derlių? Kaip tik geriau įmerkti kelis rąstus, po kelių dienų dar kelis, ir taip turėsite pastoviai šviežių grybų. Po mirkymų, reikia padaryti 4-6 sav. pertraukėlę. O jei nenoriu mirkyti? Nieko tokio, tada derlių gausite rudenį, o kartais pavasarį, kai gamtoje naturaliai bus tinkamos sąlygos. Kaip sužinoti ar grybiena išplitusi? Geriausias indikatorius, kad grybiena pilnai išplitus yra išaugęs grybas, tačiau išplitimas taip pat matomas ir ant paties rąsto, galuose abejuose pasirodo pabaltavimai.

Dar klausimų? 1. Kiek metų gausiu derlių? Galvokite apie rąstelį kaip kuro baką, kiekvienas derlius sunaudoja kažkiek kuro, kuo intensiviau prašysite derliaus, tuo greičiau kuras išsinaudos, na ir kuo didesnis kuro bakas, tuo daugiau kuro telpa. Tai aktualu ir kai renkatės medžio rūšį, tarkim ąžuolas kietas ir sunkus medis, taigi turi daug daugiau kuro, nei alksnis, o darbo juk tiek pat. 😊

Laukiam Jūsų klausimų ir komentarų, kad galėtumėme atnaujinti straipsnį su svarbia informaciją, kurios neaptarėme. Atnaujinta 2024-03-05

4 komentarai apie “Shiitake ir kitų panašių grybų auginimas ant rąstų. Nuo ko pradėti ir kaip pasiruošti? Viskas nuo A iki Ž”

  1. Labas,
    Ką daryti jeigu brandinant rastus galuose nebuvo įsodinta shitake grybiena ir daug kur matosi pasirodęs kerpinis grybelis. Gal tokius galus geriau su benzo pjūklu kokiu 1-2 cm storiu nupjauti ?

  2. Sveiki,
    Jeigu šį pavasarį pasodinu grybus 15-25 cm storio rasteliuose, kada juos galėsiu pradėti mirkyti?

    1. Sveiki, jai pasėsite pavasarį tai tikėtina, kad plonesniuose rąsteliuose rudeniop jau bus grybiena išplitusi, tačiau rudeniop sąlygos ir taip tinkamos grybams augti, todėl mirkyti nereikia. planuojamės mirkymą jau kitiems metams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *