Pirmosiomis 2026 m. vasario dienomis mikologijos pasaulyje įvyko gausybė įvykių, sujungiančių senovines ekosistemas su ateities medicina. Nuo paslėptų Balkanų miškų iki pažangiausių Australijos laboratorijų – grybai ir toliau įrodo, kad jie yra kur kas daugiau nei tik skaidytojai; jie yra mūsų sveikatos ir kultūros architektai.
Krkos nacionalinis parkas Kroatijoje pristato 11 naujų rūšių
Savaitė prasidėjo pribloškiančiu pranešimu iš Kroatijos Krkos nacionalinio parko. Vykdant didelį mokslinių tyrimų projektą, kuriame dalyvavo ekspertų komanda iš visos Europos, šalyje pavyko identifikuoti 11 anksčiau nežinomų grybų rūšių, tarp kurių – ir visiškai nauja gentis. Parkas, garsėjantis savo kriokliais, dabar pripažįstamas kaip pasaulinis grybų biologinės įvairovės židinys.
Mokslininkai kelis sezonus tyrinėjo parko miškų buveines ir užregistravo 184 mėginius. Tarp svarbiausių radinių – tokios rūšys kaip Inocybe griseolilacina ir Cortinarius leproleptopus. Šis atradimas pabrėžia teritorijų apsaugos svarbą; devynios iš naujai užregistruotų rūšių jau yra įtrauktos į Kroatijos grybų Raudonąją knygą, o tai rodo skubų poreikį saugoti šias trapias buveines.
Psilocibino tyrimai teikia naują viltį gydant anoreksiją
2026 m. vasario 3 d. Monašo universiteto (Australija) tyrėjai paskelbė proveržį sukėlusį tyrimą apie psilocibino – psichoaktyvaus junginio, esančio „stebuklinguosiuose grybuose“ – poveikį. Tyrime pagrindinis dėmesys buvo skirtas pelių patelėms, modeliuojant nervinę anoreksiją – būklę, pasižyminčią vienu didžiausių mirtingumo rodiklių psichiatrijoje.
Rezultatai parodė, kad psilocibinas turi nuo konteksto priklausantį poveikį socialiniam elgesiui ir uždegiminiams procesams. Tiriamiesiems, susiduriantiems su metaboliniu stresu ir fizinio krūvio sukeltu svorio kritimu, psilocibinas padėjo spręsti tiek socialinius deficitus, tiek padidėjusį uždegiminių citokinų kiekį, kuris dažnai nustatomas valgymo sutrikimų turintiems pacientams. Šis tyrimas yra svarbus žingsnis kuriant individualizuotą psichodelinę terapiją, atsižvelgiančią į biologinius skirtumus tarp moterų ir vyrų organizmų reakcijos.
Micelis – pagrindinis akcentas Indijos meno mugėje 2026
Grybai skinasi kelią ir į kultūros sferą. 17-ojoje Indijos meno mugėje tarptautinė reziduojanti menininkė Lakmini Illangasinghe pristatė savo instaliaciją „Minkšti šarvai“ (angl. Soft Armours). Kūrinyje vaizduojamos skulptūros iš sudaužytų stiklinių apyrankių, kurios tradiciškai laikomos nelaimės ženklu, tačiau čia jos yra meistriškai apipintos gyvu miceliu.
Ši instaliacija atspindi platesnę „klimato optimizmo“ tendenciją meno pasaulyje. Naudodami micelį kaip rišamąją medžiagą, menininkai tolsta nuo romantizuoto žvilgsnio į gamtą ir vietoj to bendradarbiauja su „stresą patiriančiomis sistemomis“. Micelis čia tarnauja kaip atsparumo ir regeneracijos metafora, parodanti, kaip civilizacijos „nuolaužos“ gali būti paverstos kažkuo, kas palaiko gyvybę.
Nutracevtikai: senovinių grūdų ir grybų dermė
Galiausiai, Pietų Afrikos Tšvanės technologijos universitetas (TUT) vasario 4 d. paskelbė apie naują iniciatyvą sujungti tradicines žinias su šiuolaikiniu farmacijos mokslu. Naujausiame jų projekte kuriami probiotikais turtingi nutracevtikai, kuriuose vietiniai grūdai maišomi su medicininių grybų ekstraktais.
Šie produktai, skirti sportininkų mitybai ir bendrai gerovei, išnaudoja didelį grybų baltymų kiekį ir imunomoduliuojančias savybes, kad sustiprintų vietinių kultūrų maistinę vertę. Tai svarbus žingsnis link koncepcijos „maistas kaip vaistas“, teikiant tvarius, mokslu pagrįstus sveikatos sprendimus, palaikančius tiek vietos ūkininkus, tiek vartotojų sveikatą.