Siekiantiems daugiau žinių apie Liūto karčius išanalizavom mokslinį tyrimą, kuriame tikrinama kurioje augimo stadijoje grybas sukiaupia daugiausiai naudingų medžiagų.
Tyrimo tikslas – ištirti, kaip skirtingos Hericium erinaceus auginimo (fruktuočių) stadijos įtakoja pagrindinių junginių – hericenų A–D ir ergosterolio – kiekį, bei kaip keičiasi α‑gliukozidazės fermento slopinimo aktyvumas.
Metodika:
- Grybai auginami naudojant medienos pjuvenų substratą, papildytą kitomis medžiagomis; po 37 dienų haplutas (mainelijų kolonisacija) pradedama fruktoicijų indukcija.
- Surenkami 5 skirtingi auginimo etapai: po 9, 13, 17, 21 ir 25 dienų fruktoicijų vystymosi (vadinami 1–5 stadijos). e-nps.or.kr+1e-nps.or.kr+1
- Išdžiovintos fruktoicijos ekstrahuojamos su etilo acetatu, o analizė atliekama HPLC metodu.
- Vertinamos α‑gliukozidazės slopinimo savybės ir koreliacija su junginių kiekiu.
Rezultatai:
- Visose stadijose nustatyti keturi hericenai (A–D) ir ergosterolis.
- Tarp hericenų, hericenas A buvo gausiausias, po jo seka C, o B ir D – mažesnio kiekio.
- Didžiausias hericenų kiekis – 4-oje stadijoje (21 diena), o ergosterolio – 5-oje (25 diena). e-nps.or.kr+1e-nps.or.kr+1
- α‑gliukozidazės slopinimo aktyvumas buvo stipriausias 4-oje stadijoje, o vėliau sumažėjo.
- Tiriant izoliuotus junginius, hericenų A, B, C, D IC₅₀ reikšmės buvo atitinkamai ~6,7 µM, 1,0 µM, 0,9 µM ir 3,9 µM, o ergosterolio veikimas nebuvo pastebimas (IC₅₀ > 100 µM). e-nps.or.kr+1e-nps.or.kr+1
- α‑gliukozidazės slopinimo aktyvumas koreliuoja su bendru visų hericenų kiekiu (R² ≈ 0,72), bet ne su ergosteroliu.
Išvados ir praktinės rekomendacijos augintojams
- Optimalus derliaus laikas – 21-a auginimo diena po fruktifikacijos pradžios (4 stadija).
Šiuo metu Hericium erinaceus turi didžiausią kiekį neuroaktyvių hericenų (ypač A, B ir C), kurie yra atsakingi už α‑gliukozidazės fermento slopinimą, susijusį su gliukozės kiekio reguliavimu kraujyje (aktualu esant prediabetui ar diabetui). - Grybo išvaizda 21-ą dieną:
- Vaisiakūnis pasiekia pilną dydį, bet dar neišsiskleidė pilnai „karčiai“ – jie atrodo kaip tankūs, žemyn nukarę „spygliai“ (2–5 mm ilgio), aiškiai išsiskiriantys, bet dar neperaugę.
- Spalva – šviesiai balta arba vos gelsva, be tamsių dėmių ar išdžiūvimo požymių.
- Struktūra – tvirta, elastinga, be gleivėtumo, dar nesuglebusi.
- Kvapas – švelnus, primenantis šviežius grybus arba jūros vėją.
- Po 21 dienos (25 dieną):
- Grybas pradeda senti, karčiai tampa ilgesni (>5 mm), gali pradėti rudoti ar džiūti, o aktyviųjų hericenų kiekis sumažėja.
- Šiame etape padidėja ergosterolio kiekis, bet jo nauda yra kitokia – kaip vitamino D pirmtakas, bet nesuteikia tiesioginės naudos gliukozės apykaitai.
- Kodėl tai svarbu?
Derliaus nuėmimas per vėlai mažina produkto gydomąją vertę, ypač jei planuojama gaminti ekstraktus ar funkcinius miltelius.
Tuo tarpu per ankstyvas nuėmimas (pvz., 13–17 dieną) lemia mažesnį bioaktyvių medžiagų kiekį – grybas dar nespėja sukaupti reikiamų junginių. - Rekomendacija:
Prieš derliaus nuėmimą vertėtų stebėti grybų išvaizdą, o ne vien pagal kalendorių. Jei visi „karčiai“ dar neišsiskleidę iki galo, bet jau aiškiai matomi ir tvirti – tai ženklas, kad metas rinkti.
Taip pat galite įdiegti standartizuotą nuėmimo protokolą, pagrįstą dienų skaičiumi + vizualine patikra + džiovinimo laiku, kad garantuotumėte produkto kokybę.