Mikologijos savaitė: nuo vorų „zombių“ iki grybinių „pagalbinių medžiagų“

Šį vasarį grybų karalystė ir toliau mus stebina: tyrėjai aptiko visko – nuo parazitinių „zombių“ grybų Brazilijos atogrąžų miškuose iki revoliucinių medicinos laimėjimų, galinčių išgelbėti milijonus gyvybių. Štai keturios svarbiausios istorijos, kurios per pastarąsias septynias dienas suformavo mikologinį kraštovaizdį.

1. Brazilijos vorų „zombių“ grybas

Karališkųjų botanikos sodų (Kew) mokslininkai oficialiai suteikė pavadinimą Purpureocillium atlanticum – parazitiniam grybui, aptiktam Brazilijos Atlanto vandenyno miškuose. Šis specializuotas plėšrūnas užkrečia vorus jų pačių urvuose. Grybui įsitvirtinus, jis suvartoja vorą iš vidaus, galiausiai iškišdamas 2 cm ilgio vaisiakūnį per voro urvo dureles, kad paskleistų savo sporas. Šis atradimas pabrėžia sudėtingus ir dažnai žiaurius specializuotus vaidmenis, kuriuos grybai atlieka palaikydami miškų ekosistemas.

2. Nauja mirtinų grybų silpnybė

Didelis proveržis sveikatos srityje: McMasterio universiteto tyrėjai nustatė molekulę, vadinamą butirolaktoliu A (butyrolactol A), kuri gali iš esmės pakeisti kovą su vaistams atspariomis grybelinėmis infekcijomis. Užuot tiesiogiai žudžiusi grybus, ši molekulė veikia kaip „pagalbinė medžiaga“ (adjuvantas) – ji sabotuoja pavojingų patogenų, tokių kaip Cryptococcus neoformans, vidines apsaugos sistemas. Tai leidžia esamiems priešgrybeliniams vaistams, kurie anksčiau dėl atsparumo buvo nenaudingi, vėl tapti veiksmingais. Šis atradimas gali atgaivinti visą vaistų klasę ir suteikti naują viltį pacientams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.

3. Milžiniškas Indijos „kėdės“ grybas

Vakarų Kamengo rajone, Indijoje, buvo nustatyta „kolosali“ nauja makrogrybų rūšis – Bridgeoporus kanadii. Šis grybas, augantis ant senų kėnių, pasižymi masyviais, odiškais ir neįtikėtinai tvirtais vaisiakūniais. Pagrindiniai tyrėjai pastebėjo, kad grybas yra toks stiprus, jog gali atlaikyti ant jo sėdinčio žmogaus svorį, tuo pat metu tvirtai laikydamasis prie medžio. Šis radinys išryškina grybinių organizmų fizinę įvairovę ir struktūrinį potencialą.

4. Pasaulinis micelio rinkos šuolis

Tvarioji pramonė išgyvena „grybų revoliuciją“ – prognozuojama, kad pasaulinė micelio rinka iki 2034 m. viršys 5 mlrd. JAV dolerių. Naujausiose ataskaitose pabrėžiamas didelis poslinkis link micelio pagrindu pagamintų statybinių medžiagų, ypač Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriam dabar tenka beveik pusė rinkos dalies. Įmonės naudoja micelį viskam: nuo akustinių izoliacinių plokščių iki biologiškai skaidžių pakuočių ir net „odos“ alternatyvų prabangiai madai. Biofabrikacijos era oficialiai prasidėjo.

Šaltiniai: