Valgomasis dantenis Šitakis - Shiitake (Lentinula edodes)

Shiitake grybų auginimas ant rąstų

Šitake grybų auginimo technologija yra pakankamai nesudėtinga, tačiau yra keli niuansai kuriuos būtina žinoti, tačiau nuo visko iš pradžių.

Rąstų paruošimas:

Medieną renkamės paprastai. Lapuotis ir kuo tankesnė medieną (kuo sunkesnė) tuo daugiau turi medžiagų ir tuo daugiau derliaus duos. Standartiškai pas mus dažniausiai naudojamas ąžuolas arba beržas.

Rąstus geriausia pjauti į žiemos pabaigą kol dar nepradėjo pumpuruotis. Tokiu metu drėgmė ir medžiagos dar yra kamiene, todėl galima tikėtis didesnių derlių. Tačiau jei skaitote balandžio mėn. (ar bet kurį kitą) nenusiminkite, nes tai turėtų įtakoti iki 10% derliaus, todėl rąstauti galite ir vasarą 🙂

Rąstus reiktų pjauti tokius, kad būtų kuo didesni, bet vis dar galėtumėte jį panešti, nes reikės pakankamai nemažai transportuoti ir mirkyti taigi pagailėkite nugaros 🙂

Supjautus rąstus iškart vežate į nuolatinę laikymo vietą ir dedate šuliniu. Kuo aukštesnis šulinys tuo mažiau drėgmės gaus nuo žemės ir tuo greičiau džius, taigi nepersistenkit. Po rąstais būtų gerai pakišti šakelę ar dar kažką, kad nebūtų tiesioginio sąlyčio su žeme. Rąstus būtina palaikyti bent porą savaičių kol iš rąsto išeis visos antigrybelinės savybės ir bus saugu apkrėsti grybiena. Tačiau nelaikykite rąstų per ilgai, nes kuo ilgiau laikysite tuo didesnė tikimybė, kad kitas grybas užims Shiitake vietą ar, kad rąstas išdžius.

Grybienos inokuliacija:

Pavasarį laukiame kol atšils orai bent iki 7C pastovios temperatūros, nes žemėsnėje temperatūroje grybiena nesivysto, todėl ankstinti sėjos neverta.
Kaip gręžti skylutes rąste grybams
Kaip gręžti skylutes rąste grybams

Paprasčiausias būdas apkrėsti grybiena rąstus naudoti kaištelius. Tokiu atveju jums tereiks: Grybienos ant kaištelių, 6mm grąžto su stabdžiu, drelės, plaktuko, (geriau guminio), vaško ir dažymo teptuko. Rekomenduočiau pasidaryti vadinamą ožį ar susidėti paletes, kad nereiktų dirbti ant žemės. Taigi deimantiniu išdėstimu gręžiojate skylutes maždaug 10-15 cm tarpais. skylės turėtų būti kuo tolygiau pasiskirsčiusios. Kuo tolygiau ir kuo tankiau tuo greičiau išplis grybiena ir tuo mažesnė tikimybėpasigauti kitus kenkėjus.

Priklausomai nuo grąžto ir derlės gali būt, kad skylę reikės kelis kart pragręžti, kad pilnai išsivalytų. Gylis atsimatuojamas pagal kaišteli ir pridedamas apie 1mm, kad skylė būtų šiek tiek gilesnė. Patogiausia naudoti stabdį, kuris tvirtinamas ant grąžto arba iš bėdos gręžimo gyli galima pasižymėti ir lipnia juosta, kad kiekvieną kart nematuoti. Kalam kaištelius ir užtepam vašku. Vaškas gali būt ir parafininis ir bičių kokį turit tokį naudokit. Tik parafiniai yra visokios sudėties ir kai kurie laikosi labai prastai, sutrukinėja ir nubyra. Rekomenduoju naudoti specialų vašką tada nebus bėdų ir jis turi papildomą apsaugą nuo kenkėju ir puikiai laikosi.

Vaško naudojimui patogiausia turėti kokį bliūdelį karšto vandens ir į jį paleisti plūduriuoti kitą indelį kuriame bus vaškas. Kadangi daugelis vaškų lydosi prie 60C
temperatūros tai galima išsisukti ir su termosu 🙂 Na arba turėti kur pasišildyti vandenį. Patogiausia naudoti paprastą nedidelį dažymo šepetėlį, su juo nesunkiai ir kokybiškai pasidengia skylė. Taip pat rekomenduojama užtepti ir pažeistas pjovimo metu vietas. taip mažinam ir užkrėtimo riziką ir mažiau garuoja drėgmė. Rąstui reikia apie 20-40g. vaško. Nerekomenduoju sugręžioti visų rąstų ir tada eiti sukalinėti kaištelių, ypač palikti kitai dienai, nes sugręžiotos skylės yra puiki terpė įlysti kito grybo sporai, todėl geriau kalti kaištelius nedelsiant. Patogiausia būtų konvejeris, t.y. vienas gręžioja skyles, kitas kalą, trečias teplioja na o dar vienas aptarnaujantis personalas t.y. nešioja rąstus 🙂

Jei planuojate auginti didesnį kiekį rąstų tai vienareikšmiškai rekomenduoju naudoti grybieną ant pjuvenų, nes gaunasi bene dvigubai pigiau. Niunsas, kad reiktų įrankio kuris padėtų išspausti grybieną į skylę. Yra variantas atsitaikyti piltuvą ir kokį pilnavidurį vamzdelį ir atitinkamą gražtelį ir taip pataupant galima išsiversti, tačiau su įrankiu yra kur kas greičiau. Darbo principas yra labai panašus tiks skylės yra platesnės, todėl šiuo atveju taip pat būtų gerai naudoti spec.  gražteli, kuris labai pagreitina darbą.

Na kaip ir viskas. krauname rąstus užuovėjoj pavėsyje, laukiam 3-4 mėn. ir galim bandyti prašyti derliaus. Jei oras labai nepalankus gali būt derlius ir tik kitą sezoną. Jei labai sausą ir mažai lyja arba rąstai guli pakankamai sausoje vietoje reiktų palaistyti, kad neišdžiūtų.

Kaip prašome derliaus?

grybai ant rąstų
grybai ant rąstų

Paprasčiausiai reikia grybienai sukelti šalčio šoką. Dažniausiai daroma užmerkiant rąstus į šaltą vandenį 24 val. Po to rastai sustatomi stačiai ir po 7 dienų turėtų pradėti rodytis grybukai. nuėmus derlių, rąstai vėl guldomi šuliniu ir po kelių mėn. galima vėl kartoti mirkymo procedūrą. ir taip 3-6 kartus priklausomai nuo medžio tipo, storio ir laikymo sąlygų. Mirkyti nebūtina visus rastus vienu metu, galite tiesiog pasiplanuoti kiek grybų reikės po 2 sav ir tiek rąstu užsimerkti, na arba kasdien merkti po kelis rąstus ir pastoviai turėti šviežių grybų, tokiu atveju ir talpos didelės nereikės.

Šiuo būdu galima auginti daugelį grybų kurie auga ant rąstų. PVZ Pilkšvosios kreivabudės, gluosninės kreivabudės, liūto karčiai, Turkey Tail, citrininė kreivabudė ir kt.

Pradžiai tiek o jei kyla klausimų ar pasiūlymų laukiu komentarų.

Jonas iš GrybuAuginimas.lt

73 komentarai apie “Shiitake grybų auginimas ant rąstų”

  1. Danguole

    Laba diena nusipirkau grybiena pjuvenosi ,matosi jau grybiena ,ar galima kisti tokia i rastus ar jau palikt ?maisiuki,pirma karta ruosiames auginti.Aciu

    1. Laba diena kiek kaisteliu reiketu chitaki grybams pasodint turiu 140 vienetų rasteliu,po 75 cm ilgio,ir ar pas jus galima nusipirkt?aciu.

  2. Patikslinkite prašau ką reiškia “nuėmus derlių po poros mėnesių galima kartoti procesą” ar tai reiškia, kad iš naujo kalti kaištukus ar tik sukelti šalčio šoką? Taip pat, ar galima sodinti kas savaitę, kad derlius būtų nuolat? Iki kada šie grybai dera ir nuo kada? Ačiū

  3. Sveiki, koks kitas įmanomas būdas sukelti šalčio šokui? Pvz. neardant šulinių, lieti juos šaltu vandeniu?

    1. Termo šoko tikslas sukelti rąste staigų temperatūros skirtumą, t.y. greitai sumažinti paties rąsto temperatūra. Gausiai laistant šaltu vandeniu įmanoma, bet manau reikės labai daug vandens. Turėkite omenyje, kad nėra reikalo visus rąstus vienu metu kišti į vandenį, juolab nemanau, kad ir grybų reikia visų vienų metu. geriausia planuotis galite kad ir kasdieną kiškti po kelis rąstus ir turėsite pastoviai šviežių grybų. Na arba jei termo šokas sudėtinga tada tą darbą padaro ir gamto, dažniausiai pavasarį ir rudenį tik tada jau planuotis sudėtingiau 🙂

  4. Sveiki,
    dėl medžių tinkamumo dar norėjau paklausti. Ąžuolas, beržas,juodalksnis (iš bėdos kiek supratau). Ar yra dar tinkamų? Pvz. gluosnis, drebulė,topolis, uosis ar galbūt dar kas nors?

  5. Giedrius

    Sveiki, kokiu didžiausiu atstumu gali būti sudedami rasteliai? Pvz noriu deklaruoti 1 arą, kiek jame maziausiai turi būti rastelių, kad komisija nesikabintų?

    1. Sveiki, šaldytuve galite drąsiai laikyti 3-4 mėn. tačiau iš anksto neverta pirkti, jei norite rezervuoti konkrečiam laikui tai galite užsakyti ir palikti komentarą pristatyti tam tikrai datai

  6. Česlovas

    Kiek metų galima “imti” derlių iš tų pačių rąstų (beržo) ,ar keisti rastus kas metus ?

    1. Sveiki, labai priklauso nuo medžio rūšies ir rąsto dydžio. Galima nuo 3 iki 6 derlių o kartais ir daugiau. Kuo daugiau grybiena turi medžiagos tuo daugiau duoda derliaus. Derliaus galima prašyti priverstiniu būdu, kas mėn. tai tarkim tuos 6 derlius galima gauti per 1-2 metus, arba galima naturaliai laukti ir gauti 1-2 derlisu per 3-6 metus

  7. Laba diena. Del medienos tinkamumo turiu klausyma. Kadangi skroblo mediena yra tanki ir sunki teoriskai turetu tikti?

    1. Neteko bandyti ar rasti informacijos apie tinkamumą, bet tai beržinių šeimos atstovas, todėl labai tikėtina, kad tinkama auginti ne tik shiitakiams. Bet dėl visa ko nedaryčiau šimtais rąstų, o pasibandymui keliasdešimt tikrai galima.

    1. Na dar neteko girdėti, kad kažkas supirkinėtų, bet ir neteko girdėti, kad kažkam būtų problemų su realizacija. Grybai paklausą turi tai vien per kaimynus išsiparduoda visi. Jei bus problemų su realizacija kreipkitės į mus 🙂

    1. Lions mane grybai auga panašiomis klimato sąlygomis kaip ir shiitake taigi taip pat laukiam +5 temp naktimis. Tas pats galioja gluosninėms kreivabudėms, balteniui, enoki ir panašiems grybams. Citrininėms ar rožinėms kreivabudėms jau reiktų didesnės temperatūros

  8. Niriu pasibandyti auginti shiitakius,suprantu kad reikia rąstelių,gerai rasim,toliau laikom 2mėn.ar ilgiau,pavasarį kalam kaištelius,ir paliekam…toliau po kurio laiko ką darom?

    1. Sveiki, trumpai tai taip, Vasario pabaigoje kovo pradžioje pjaunam rąstus, laukiam +5 naktimis ir sodinamm, vaškuojam ir kraunam šulinukais pavėsyje. Saugom kad neišdžiūtų. jei vasara palanki rudenį jau tikimės pirmo derliaus nieko nedarant. Didesnė tikimybė, kad grybiena išplis tik kitiems metams. Kai jau grybiena išplitus arba naturaliai laukiam kol grybukai pasirodys, arba merkiam į šaltą vandenį 24h ir po 7 dienų laukiam grybukų.

  9. Sakykit o jei miškas buvo pjautas lapkritį ir rastai gulėjo ar galima sodinti į tokius ar visdėlto geriau pjauti žalią medį,o tada kai susodini kaišteliys juos vistiek reikia užvaškuot ar ne,

    1. Sveiki, kadangi žiema pakankamai šilta, todėl grybų aktyvumas kažkoks buvo. Sėti galima bet yra tikimybė, kad jau ten yra įsimetęs kitas grybas, Taigi jei yra galimybė pjauti šviežiai tai geriau taip ir padaryti, bet jei į lapkritį pjautą medį investuoti nebereikia, o šviežią reikia pirkti, tai tada galbūt surizikuočiau 🙂
      Taip, susodinus būtinai reikia užvaškuoti

  10. Sveiki.
    Koks pavėsis rekomenduojamas? Po vaismedžiais, ar už šiaurinės namo sienos tiktų?
    Kiek saulės nepakenktų?

  11. Suprantu, kad jeigu sausi orai, tai reiktų palaistyti. O ar įmanoma perlaistyti? Kaip žinoti, kad drėgmės kiekis yra optimalus?

    1. perdaug turbūt būtų tik jei laikytumėte vandenyje 🙂
      rąstų galai pradeda turūkinėti, žievė atsilupinėti, pakankamai matosi, kad yra drėgmės trūkūmas. dažniausiai net ir pagal aplinką 🙂

  12. Sveiki, kiek skaiciau info, auginti grybukus rekomenduoja miskeli,pamiskej….sakykit prasau, o galima butu rastelius laikyti sode?sodas vesus dregnas saules negauna…

  13. netikras

    Jei sunaudoju rąstą grybui auginti, nusiimu tuos 3-6 derlius. Ar yra koks būdas iš to rąsto “ištraukti” grybieną ir persikelti ją į kitą rąstą (pvz.: pasidaryti “kaištukus” pačiam)? Jei taip – kokia metodika? Kokios sąlygos? Gal turit nuorodų į straipsnius?

    1. Na kol kas negirdėjau, kad kas taip darytų, tačiau tokiu atveju daryčiau ne kaištelius o naudočiau Totem inoculation method. Šiuo būdu rąstas yra perpjaunamas į kelias dalis tarp rąstų pripilama grybienos ir atgal sujungiame rąstai. taigi būtų galima bandyti supjaustyti rąstą kelių cm storio juostomis ir tas juostas dėti tarp kitų šiežiai pjautų rąstų, taip manau didžiausia tikimybė, kad grybiena pereis į naują rąstą. http://www.haveyoueverpickedacarrot.com/2011/04/teamwork-totem-poles-and-oyster.html

  14. Sveiki, o kaip praktiškai yra su tuo mirkymu? Ar tai turėtų būti koks nors vandens telkinys šalia, nes na įmerkti kažkur tokį rąstą tai reikia sugalvoti kur.

    Ir dar klausimas, jei nedarant termošoko, tai laikome rąstus sukrautus šulinėliu, jo neardom ir kai ateina laikas, kažkada rudenį jie ten pradeda dygti?

    1. Sveiki, pradėkim nuo to, kad mirkyt nėra privaloma, derlius bus ir naturaliai rudeniop ir pavasarį, tačiau norin planuotis derlių reiktų turėt galimybę mirkyti. Telkinys nebūtinai reikalingas, bet vandens šaltinis būtų gerai. Nebūtina merkti visų rąstų vienu metu, nes turbūt ir grybų nereikia visų iškart. Nesudėtingai galima pasidaryti baseinuką rąstams. Sudedam rąstus į kraštus (stačiakampiu) ir į vidų dedam plėvelę ir pripilam vandens. telpa keli rąstai, galima ir didesnį padaryti. Galima duobe iškasti ir pagilinti baseinuką.

  15. Valentinas

    Turiu – pirkau pjuvenas įsodrintas chiitaki grybiena. Kokio gylio ir pločio skylutės turi būti rastuose norint iskiepyti grybieną?

  16. Sveiki, ar už grybų auginimą mokamos išmokos deklaruojant jų auginimą, kaip už sodus, javus? Nerandu informacijos… Ačiū už atsakymą.

  17. Sveiki kilo ginčas šeimoje as is jusu straipsnio supratau kad derliu galima gauti po poros savaiciu sukalus kaikstelius,vyras siandien sake skaite delfi kad rastuose auginant grybai prades augti tik po 2 m po kaiksteliu sukalimo,kuris is musu teisus😁?

    1. Sveiki, abu teisūs:) Vyras teisus, nes po to kai apkrėsti rąstai grybienos plitimas gali užtrukti nuo 4 mėnesiu iki 2 metų, priklausomai nuo kaištelių kiekio, rąsto storio, laikymo sąlygų, medienos ir dar kelių dalykų. O Jus teisi, nes kai jau grybiena yra išplitusi galime padaryti šalčio šoką, t.y. mirkymą ir po 2 savaitčių jau turėsime grybų 🙂

  18. Viktoras

    Laba diena, noriu paklausti jeigu chiitaki grybus auginti pjūvenose, kaip sukelti termošoka? Jeigu pilant vandeniu pjuvenos permiks labai i

    1. Sveiki, grybiena plisdama suriša pjuvenas ir pasidaro vientisas blokas, kurį net gana sunku sulaužyti. Tarkim toks reishi grybas taip stipriai suriša pjuvenas, kad net naudojama pakuočių gamybai ar net ir valtį galima pasigaminti 🙂

  19. Prasidėjus pirmiems Šitaki grybams juos pradėjo lesti paukščiai. Išeitis tik dengti ar yra kokie kiti budai?

    1. Deja ir pauksčiai ir kiti gyvūnai taip pat mėgsta shiitakius ypač kai trūkumas maisto gamtoje.
      Pigiausias būdas tinklelis, taip pat yra pauksčiams skirtos baidykles, kurios skleidžia garsus ir šviesą

  20. Jei šiuo metu norime paruošti rastelius? T.y. dabar supjaunam, palaikom 2 savaites ir talpinam grybieną į rastelius. Tada viskas, paliekam iki pavasario ir bandom atšilus orams sukelti termo šoką?

  21. Ačiū už atsakymą. Tai Jūsų nuomonė, geriau tarkim rugsėjo mėnesį ar visgi laukti pavasario?

  22. Sveiki. Ketinu pabandyti užsiauginti grybukų. Planuojame taip kaip rekomenduojate rastelius pjauti kovo pradžioje, bet rašote, kad ilgai jų nelaikyti, kad neįsimestų kitas grybas, o kol orai sušils iki +7 tikrai praeis daugiau laiko nei 2 savaitės.
    Ir dar, rašote, kad kai grybiena išplis, galim sukelti termošoką. O kaip žinoti, kad ta grybiena jau išplito? Tarkim pasėsim grybieną vos sušilus orams, kada ta grybiena bus išplitus? Ar turi praeiti konkretus laikas ar kažkokie požymiai rodys, kad grybiena jau išplitusi?

    1. Sveiki, laikyti nupjautus rąstelius galima iki 2 mėnesiu, taigi maždaug balandį jau buna tinkama temperatūra sėjai per tiek laiko nieko rąsteliams neatsitiks. Pasėjus ankstyvą pavasarį jei rąsteliai nestori tai grybiena jau turėtų būti rudeniop išplitusi. Galuose ir per žievę pasirodo balta grybiena. Rudeniop sąlygos naturaliai tampa tinkamos, todėl yra tikėtina, kad ir taip pasirodys pirmieji grybukai. O mirkymą jau galima bus planuotis kitais metais

  23. martynas

    sveiki, ar galima uzkresti kita mediena auginant rasteliuose shotaki, pvz medini garaza,fasado lenteles jos lakuotos, taip pat tvora, visur egle arba pusis

    1. Reikia pasistengti, kad ant norimu išauginti rąstelių grybukai pasirodytų, todėl taip paprastai neapkrės baldų ir tvoros, nes dažniausiai mediena bus labai sausa ir dažniausiai bus spygliuotis ant kurio shiitake neauga. Dėl viso pikto tiesiog užtikrinkite, kad rąsteliai su shiitake fiziškai nesiliestų su kitais mediniais Jums reikalingais daiktais. Atsargiau reiktų su kelmučiais, nes jie yra parazitiniai grybais ir gali apkrėsti kieme esančius vaismedžius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *